Chuyên mục: H’MÔNG

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 20.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 20.04.2025

in H'MÔNG on 16 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 20.04.2024

(Koob Tsheej Yexus  Sawv).

  1. Ntsiab lus: PEB NQE LUS NUG TSEEM CEEB.
  2. Vajluskub: Paj Lus 16:25; Tes Haujlwm 4:12; Yauhas 14:6.
  3. Nqe cim: Kuv yog txojkev, yog qhov tseeb thiab yog txojsia; tsis muaj leejtwg mus cuag tau Leej Txiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau(Yauhas 14:6).
  4. Twv Vajluskub: Tsis twv Vajluskub.
  5. Tus qauv: Cog phoojywg.

* TAW QHIA:  Saib taw qhia 02.02.2025.

* NTAUB NTAWV PAB.

Muaj peb nqe lus nug uas tseem ceeb heev, tag nrho neej ntiajteb ib tiam dhau ib tus puav leej xav paub, xav kom tau teb meej meej thiab tsaus siab. Peb nqe lus nug no tos tseem ceeb li ntawd los vim nws cuam tshuam txog lub keeb chiv, lub ntsiab ntawm txojkev ua neej thiab peb lub neej tom ntej. Peb nqe lus nug ntawd yog.

– “Puas muaj Vajtswv Ntuj lossis Tus Tsim Txhua Yam?”

– “Puas yog txhua txojkev ntseeg puav leej zoo ib yam?”

– “Tom qab kev tuag yog dabtsis?”

  1. Puas muaj Vajtswv Ntuj lossis Tus Tsim Txhua Yam?”

Ntawm no yog ib nqe lus nug loj uas neeg ntiajteb tau poob sijhawm, kua mem, kev xav, kev txawj ntse, dag zog ntau heev los tshawb fawb ua timkhawv qhia rau ob yam sib tawm tsam uas yog muaj Vajtswv Ntuj thiab yeej tsis muaj Vajtswv Ntuj li. Tom qab uas rho tawm tsis paub li petsawg qhov timkhawv, kev hais daws, tiamsis nqe lus nug no yeej tseem yog ib nqe lus nug uas tsis tau muaj lus teb raug siab, vim Tus Tsim Txhua Yam tsis yog ib lub cev lossis ib yam khoom dabtsis los rau tej neeg txawj ntse muaj cuab kav muab tau los tshawb thiab ua timkhawv qhia, thiab Nws kuj tsis yog ib tus ncej txawb los rau tej neeg muab coj los ntaus nqe thiab xav ua dog ua dig.

Vajluskub yog Tus Tsim Txhua Yam txojlus, tsis rho muaj timkhawv, kuj tsis hais tias muaj lossis tsis muaj, tiamsis Vajluskub coj neeg tig mus rau ib tus neeg uas muaj tiag hauv keebkwm npe hu Yexus. Yog tus uas hais tias Nws los saum ntuj los, yog tus cim civ lees tias yog Vajtswv Ntuj Leejtub los yug ua neeg.

Kom paub tias Tus Tsim Txhua yam yog tus zoo li cas, tsuav yog koj thiab kuv tig ntsia Tswv Yexus lub neej xwb. Nws yog tus uas dawbhuv kawg nkaus, tsis muaj ib qhov txhaum li. Nws yog tus uas muaj txojkev hlub loj kawg nkaus, tsaus siab los yug ua neeg nrhiav thiab cawm peb, thaum peb tseem tabtom tig nraub qaum rau tus uas tsim peb. Tus yog tus uas ncaj ncees kawg nkaus, nws thiaj ris Leejtxiv txojkev chim hloov peb chaw. Nws yog tus uas zam txim huv si txog qeb muab Nws txojsia los txhiv rau txhua tus neeg. Thiab thaum kawg, Nws yog tus muaj hwjchim loj kawg nkaus. Vim nws twb tuag lawm, tiamsis kov yeej txojkev tuag sawv rov los muaj hwjchim. Kev yug los, lub neej ncaj ncees, kev cob qhia, kev tuag txhiv thiab tshwj xeeb tshaj yog kev sawv hauv qhov tuag rov los muaj hwjchim tau teb rau txhua tus neeg txojkev ua xyim xyav txog Vajtswv Ntuj txojkev muaj nyob. Tswv Yexus hais tias: Kuv yog lub hauvpaus thiab yog lub ntsis. Kuv yog tus uas muaj sia nyob! Kuv twb tuag lawm, tiamsis koj saib, nimno kuv muaj sia nyob mus ibtxhis li. Kuv yog tus uas kav txojkev tuag thiab tubtuag teb (Tshwmsim 1:17,18).

  1. Puas yog txhua yam kev ntseeg puav leej zoo ib yam? Puas yog txhua txojkev puav leej coj mus rau txojkev cawmdim?

Txhua yam kev ntseeg tsuas yog tibneeg lub zog uas nrhiav kev rov los cuag Vajtswv, ces Tswv Yexus tibleeg thiaj yog tus uas los saum Ceeb tsheej los nrhiav tibneeg.

Txhua txojkev ntseeg siv tej lus zoo, lus siab los qhia thiab qhuas txog tus uas yus pehawm, tiamsis tsuas yog cov ntseeg Yexus xwb thiaj li hu Vajtswv Ntuj tias kuv Txiv.

Tej thawjcoj ntawm txhua txojkev ntseeg qhuab qhia thiab taw kev dim rau, tiamsis Tswv Yexus los yug tsis tsuas yog qhuab qhia xwb, tiamsis tseem kam los txhiv neeg txojkev txhaum. Tej thawjcoj ntawm tej kev ntseeg puav leej tuag thiab tsis sawv rov los li lawm, tiamsis Tswv Yexus tibleeg xwb yog tus uas tuag thiab sawv rov qab los. Tswv Yexus tsis yog ib tus thawjcoj ntawm ib txojkev ntseeg. Nws tuag, tiamsis sawv rov qab los. Zaj uas sawv hauv qhov tuag rov los qhia tshwm tsuas muaj Nws tibleeg xwb, yog Tus Tsim Txhua Yam los yug ua neeg, yog txojkev cawmdim rau peb, muaj ib tsis muaj ob, ib yam li Nws tau hais tias: Kuv yog txojkev, yog qhov tseeb thiab yog txojsia; tsis muaj leejtwg mus cuag tau Leej Txiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau(Yauhas 14:6).

  1. Tom qab kev tuag yog dabtsis?”

Kev tuag yog txojkev ntshai loj tshaj ntawm tibneeg, vim kev paub tsis tseeb thiab nws lub zog loj. Puas muaj leejtwg tsis tuag thiab puas muaj leejtwg tuag lawm yuav sawv tau rov los piav tej uas tom qab kev tuag rau sawvdaws mloog?

Tiamsis thaum Tswv Yexus tuag thiab sawv rov qab los, Nws hais twb kov yeej txojkev tuag lub hwjchim lawm. Suav txij ntawd los, tub tuag teb tsis muaj cuab kav tuav tau txhua tus uas ntseeg Vajtswv Leejtub. Thaum peb ntseeg Yexus Khetod txojkev tuag, ces txojkev tuag tsis txais ntshai lawm, tiamsis kev tuag yog lub qhov rais rau mus txais lub neej kaj siab ib txhis, ib yam li Vajluskub tau hais: Tiamsis yog peb tuag nrog Yexus Khetos, peb ntseeg hais tias peb yuav muaj txojsia nrog nws nyob ua ke thiab (Loos 6:8).

Tswv Yexus txojkev sawv hauv qhov tuag rov los yog peb txojkev ntseeg lub chaw tiag taw, li timthawj Paulus tau hais: hais tias Yexus Khetos tsis sawv hauv qhov tuag rov qab los, ces tej uas peb qhia yeej tsis muaj nqis dabtsi, thiab tej uas nej ntseeg los yeej tsis muaj nqis ib yam nkaus. Yog hais tias Vajtswv tsis tau tsa Yexus Khetos sawv hauv qhov tuag rov qab los, ces qhov uas nej ntseeg yeej tsis muaj nqis dabtsi li, nej tseem muaj txim li qub. Thiab cov ntseeg Yexus Khetos uas twb tuag lawm, lawv yuav cia li puastsuaj mus li (1Kauleethaus 15:14,17,18).

Tswv Yexus cov thwjtim tseem txhawj ntshai mus txog thaum lawv rov tau ntsib Nws sawv hauv qhov tuag rov los, muaj nqaij muaj txha. Ib tus tub hluas npe hu Xaulus, kawm siab paub ntau, yog ib tus thawjcoj ntawm cov Yudas txojkev ntseeg, tau ua taubhau rau kev tsimtxom cov ntseeg Yexus. Tiamsis thaum tus tub hluas no ntsib Tswv Yexus tus uas sawv hauv qhov tuag rov los, yawg dhau los ua timthawj Paulus uas muaj koob nto npe, thiab tsuas qhia txog Nws txojkev tuag thiab kev sawv hauv qhov tuag rov los lawm xwb.

Tsheej phlom tus neeg, yog nug lawv tias yam dabtsis tau hloov pauv lawv lub neej, ces lo lus tub yog lawv tau ntsib Tswv Yexus tus sawv hauv qhov tuag rov los thiab tabtom nyob hauv lawv lub siab. Peb lub neej yuav tsis muaj qab hau, tsis muaj homphiaj thiab tag kev cia siab, yuav tig mus tig los rau peb nqe lus nug loj tshaj uas yog Tus Tsim Txhua yam puas muaj tiag?”, Txojkev ntseeg twg los yeej zoo thiab Tom qab kev tuag yog dabtsis?”, mus txog thaum uas peb kam qheb siab mus ntsib Tswv Yexus tus sawv hauv qhov tuag rov los.

                                                                    Theo Internet

 

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 20.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 20.04.2025

in H'MÔNG on 16 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 20.04.2025 (Hnub Yexus sawv).

  1. Ntsiab lus: THAUM TUAG TXOG THAUM SAWV ROV LOS.
  2. Vajluskub: Loos 6:3-11; Yauhas 12:24; 1Kauleethaus 15:19-20.

Nqe cim: “…Vajtswv twb tsa Yexus Khetos sawv hauv qhov tuag rov qab los lawm, Vajtswv ua li ntawd kom sawvdaws paub tseeb hais tias Vajtswv yuav tsa cov neeg uas tuag lawm sawv rov qab los thiab.” (1Kauleethaus 15:20).

  1. Twv Vajluskub: Twv raws ntsiab lus.
  2. Tus qauv:Tshaj qhia.

* TAW QHIA: Saib taw qhia hnub kaj 02/02/2025.

* NTAWV PAB PWV.

THAUM TUAG TXOG THAUM SAWV ROV LOS.

Raws li keeb kwm sijhawm ntawm cov ntseeg, ua ntej 40 hnub uas Yexus sawv ces yog hnub ua Kevcai nphoo tshauv. Qhov kevcai no yog pib kiag yog thawj hnub uas yog lub caij leeg txim.  Lub caij leeg txim yuav xaus rau hnub thib xya ua ntej hnub Yexus sawv rov los. Lub sijhawm 40 hnub no, cov ntseeg pheej ua kevcai yoo mov thov Vajtswv, ntsuas yus tug kheej, leeg kev txhaum thiab thov Vajtswv Ntsujplig pub dag zog kom ua tau raws li Vajtswv dej siab.

Lub Athiv kawg ntawm caij leeg txim yog Athiv uas Yexus raug txomnyem uas luas hu tias Athiv dawbhuv. Athiv no yuav pib kiag rau hnub uas Yexus mus hauv Yeluxalees, tom qab ntawd yog hnub 5 uas yog hnub ua kevcai hla dhau, hnub 6 yog hnub uas Yexus raug ntsia rau saum ntoo khaublig, txog hnub 1 ces yog hnub uas Yexus sawv hauv qhov tuag rov los.

I. MUAJ KEV TUAG MAM MUAJ QHOV UAS SAWV ROV LOS.

Ib qhov tshwjxeeb uas peb yuav Tshawb nrhiav yog qhov uas tus Tswv Yexus yuav tsum raug txomnyem, tom qab ntawd Nws yuav raug tuag, thaum xaus yog qhov uas Nws sawv hauv qhov tuag rov los.

Sab ntsujplig los kuj ib yam li ntawd. Peb txhua tus yuav tsum tuag sab uas yog peb lub siab qub, tom qab ntawd mam sawv rov los dhau los ntawm Vaj Ntsujplig lub hwjchim uas hloov dua peb kom muaj lub neej tshiab. Los ntawm kev ntseeg peb twb tuag thiab sawv rov los dhau los ntawm kevcai rausdej. Hauv kevcai rausdej peb nqis mus koom nrog Yexus Khetos txojkev tuag thiab koom nrog qhov uas Nws sawv hauv qhov tuag rov los (Loos 6:3-11). Xav kom peb tau lub neej tshiab, qib ua ntej ces  peb yuav tsum tuag los ntawm peb lub siab qub thiab tej uas peb ntshaw lossis peb tus yamntxwv qub. Tsis muaj dua lwm txojkev uas yuav sawv tau rov los, tsuag yog tuag es thiaj li muaj kev sawv rov los xwb.

Hauv peb lub neej muaj qee zaug, Vajtswv yuav cia peb raug tej teebmeem uas ua rau peb muaj kev mob siab, tag kev cia siab, tom qab ntawd mam nrhiav tau kev kaj siab, zoo siab thiab tau lub neej zoo. Muaj ntau lub neej thaum uas cuabyig tawg tas lawm mam li nrhiav tau kev kaj siab. Muaj ntau lub pawg ntseeg txog qib uas twb kaw qhov rooj lawm mam li txais tau kev hloov pauv. Peb tsis txhob tas kev cia siab lossis txiav txim thaus uas peb pom Vajtswv tes haujlwm mus tsis tau. Vim tus Tswv muaj cuab kav ua tau ib cov pobtxha uas sawv tau rov los khov kho li ib pab tubrog (Exekees 37). Vajtswv qhia hauv (Yauhas 12:24). Kev tuag yeej muaj thiaj li muaj qhov uas sawv rov los. Yuav tsum muaj kev tuag, tom qab ntawd mam muaj qhov uas sawv hauv qhov tuag rov los..

II. TUS TSWV SAWV ROV LOS THIAJ MUAJ LUB NEEJ KOVYEEJ.

Ntawm no yog qhov thib ob. Peb yeej pom meej tias, sab Paletees tej kev kub ntxhov yeej tsis txawv txav ua ntej thiab tom qab uas Yexus sawv hauv qhov tuag rov los. Haivneeg Loos yeej tseem tswjhwm haivneeg Yixalayees, thiab tej povthawj hlob los yeej tseem koom tes nrog lwm haivneeg kom lawv thiaj muaj meej mom. Txhua tus uas tawm tsam, lossis muaj kev xav txawv puavleej raug ntes coj mus kaw kiag ntag. Tsheej txhiab tus neeg twb raug tuag saum tus ntoo khaublig los lawm. Yexus cov thwjtim, feem coob yog tej neeg tojsiab. Lawv yeej ib txwm ntshai tej nom tswv rau qhov lawv yeej swm qhov uas nyob qab tswjhwm ntawm nom tswv lawm. ntu no lawv txaus siab rau qhov uas lawv muaj ib tus xibhwb uas muaj hwjchim ua tau txujci tseemceeb heev. Tiamsis txij thaum uas lawv pom kiag tus Tswv raug luas ntes thiab muab ntsia rau saum tus ntoo khaublig ces lawv txhua tus puavleej tas kev cia siab huvsi li lawm. lawv ntshai tsam lawv yuav raug ib yam li ntawd, vim lawv ntshai lawv thiaj khiav nkaum huvsi. Thaum hais txog zaj no, Yauhas thiaj hais meej hauv (Yauhas 20:19). “Kev ntshai yeej yog tibneeg tus yamntxwv.

Tiamsis tom qab uas lawv rov tau ntsib tus Tswv Yexus sawv hauv qhov tuag rov los, lawv tej kev txhawj ntshai txawm ploj lawm. lawv txawm pib muaj dua lub neej muaj yeej. Yav nram ntej, lawv ntshai tsam raug ntes coj mus kaw, tiamsis nim no, kev kaw hauv tsev lojcuj yam li tsis ua rau lawv ntshai lawm. Yav ntej yog tias lawv hnov cov povthawj hlob cem lawv hais lawv ces lawv  yuav nyob ntsiag to txawm tej ntawd yuav yog thiab tsis yog los xij. Tiamsis nim no lawv muaj nplooj siab tawv, lawv thiaj rov nug cov povthawj dua (Tes haujlwm 4:19-20).

Qhov uas Yexus sawv hauv qhov tuag rov los, ua rau lawv muaj lub neej muaj yeej. Txawm tias yuav raug coj mus kaw, raug ntsia rau saum ntoo khaublig, raug nplawm los tsuag yog yav ntej lawv thiaj ntshai xwb, nim no tej ntawd yam li tsis muaj qabhau rau lawv li lawm. lawv muaj lub neej muaj yeej hauv ib lub tebchaws uas tsis muaj kev ncaj ncees. Txawm lawv nyob rau lub tebchaws uas tsis muaj kev ywjpheej los lawv yeej pom tias ntawm lawv tus kheej yeej ywjpheej heev li. Ua Vajtswv tsaug, rau qhov ntawm Nws xubntiag ces kev tuag tsis yog kawg, qhov ntawd tsuag yog ib lub qhov rooj uas tus Tswv yuav pib ua Nws tes haujlwm kom loj dua ntxiv xwb. Haleluyas, ua Vajtswv tsaug, rau qhov peb tau ywjsiab thiab muaj lub neej muaj yeej. Cia li tso siab phluav rau qhov uas tus Tswv sawv hauv qhov tuag rov los. Amees.

Mục sư Đặng Ngọc Báu.

* HIỂU BIẾT THƯỜNG THỨC.

– Đổ Nước Sôi Vào Ly Thủy Tinh Không Vỡ.

Trước khi đổ nước sôi vào một ly thuỷ tinh, đừng quên đặt cái ly ấy trên một miếng vải thấm nước lạnh hoặc bỏ vào ly một cái muỗng kim loại.

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 20.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 20.04.2025

in H'MÔNG on 16 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 20.04.2025

  1. Ntsiab lus: PLAUB KAUJ RUAM LOS CUAG YEXUS.
  2. Vajluskub: Loos 3:23, 5:8, 6:23, Yauhas 1:12.
  3. Nqe cim: Yexus teb Thaumas hais tias,”Kuv yog txojkev, yog qhov tseeb thiab yog txojsia; tsis muaj leejtwg mus cuag tau Leej Txiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau(Yh 14:6).
  4. Twv Vajluskub: Tsis twv Vajluskub.
  5. Tus qauv: Qhia moo zoo.

* TAW QHIA: Saib taw qhia Hnub kaj 23.02.2025.

* NTAUB NTAWV PAB PWV.

  1. Tus Tswv hlub koj!

Vajluskub sau: Rau qhov Vajtswv hlub neeg ntiajteb kawg li, nws thiaj txib nws tib Leej Tub los rau hauv ntiajteb. Tus uas ntseeg nws Leej Tub, tus ntawd yuav tsis tuag, tiamsis yuav tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis(Yauhas 3:16). Tiamsis teebmeem yog . . . 

  1. Tag nrho peb txhua tus puav leej ua, hais lossis xav tej tsis yog. Qhov no hu tias kev txhaum, thiab kev cais peb tawm ntawm Vajtswv.

Vajluskub sau: rau qhov txhua tus puavleej ua txhaum thiab tu ncua Vajtswv lub tshwjchim lawm(Loos 3:23). Vajtswv yog Tus zoo thiab dawbhuv, vim li ntawd peb tej kev txhaum ua rau peb raug cais tawm ntawm Vajtswv mus tag ib txhis. Vajluskub sau: “Nqe zog ntawm kev txhaum yog kev tuag” (Loos 6:23).

Tiamsis txawm li ntawd los muaj ib txoj xov zoo ntawd yog, tshaj 2,000 xyoo los no…

  1. Vajtswv tau tso Nws tibleej tub uas yog Tswv Yexus los rau ntiajteb, tuag txhiv peb tej kev txhaum.

Tswv Yexus yog Vajtswv leejtub. Nws los ntiajteb ua neeg, nws ua lub neej dawbhuv, tom qab ntawd tuag saum ntoo khaublig kom them tus nqe rau peb tej kev txhaum. Tiamsis Vajtswv qhia rau peb hais tias Vajtswv hlub peb kawg li, rau qhov thaum peb tseem ua neeg txhaum Yexus Khetos tuag txhiv peb(Loos 5:8).

Tswv Yexus tau sawv hauv qhov tuag rov qab los, nimono Nws yog Tus pub txojsia. Nws xav pub rau koj thiab kuv qhov khoomplig uas yog txojsia ib txhis, yog tias koj ntseeg txais yuav Tswv Yexus ua koj tus Tswv cawmseej. Tswv Yexus hais tias “Kuv yog txojkev, qhov tseeb thiab yog txojsia. Tsis muaj leejtwg mus cuag tau leejtxiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau” (Yauhas 14:6).

Vajtswv twb nthuav daj los pab cawm koj kom dhau los ua Vajtswv menyuam. “Txawm yog li ntawd los cov neeg uas lees yuav nws thiab ntseeg nws, nws pub lawv muaj cai los ua Vajtswv cov menyuam” (Yauhas 1:12).

Yog li ntawd, koj kuj thov Tswv Yexus zam koj tej kev txhaum, caw Nws los nyob hauv koj lub neej ua koj tus cawmseej kiag hnub no.

4. Yog koj kam txais yuav tswv Yexus ua tus Tswv cawmseej thiab tau Nws zam txim, ntsuav huv txhua yam kev txhaum, koj kuj thov Nws ua tej ntawd rau koj los ntawm hais tawm hauv koj lub siab tuaj tiag tiag raws li cov lus taw kev nram qab: “Tswv Yexus, meyau ntseeg tias koj yog Vajtswv Leejtub. Ua tsaug koj tau tuag saum khaublig ntoo vim meyau. Thov zam meyau tej kev txhaum thiab pub txojsia ib txhis rau meyau. Thov koj los nyob hauv meyau lub neej ua meyau yus Tswv cawmseej txij hnub no mus tag ib txhis. Tuav Tswv Yexus lub npe thov A-mees”.

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 13.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 13.04.2025

in H'MÔNG on 8 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 13.04.2025 (Tswv Yexus mus hauv Yeluxalees).

  1. Ntsiab lus: LUB NTSIAB NTAWM LO LUS HUXANAS.
  2. Vajluskub: Ntawv Nkauj 118:25-26, Mathais 21:9,15; Malakaus 11:9-10; Yauhas 12:13.
  3. Nqe cim: Cov neeg uas ua ntej thiab cov uas lawv qab sawvdaws qw nrov nrov hais tias, “Ua Vajtswv tsaug! Thov Vajtswv foom koob hmoov rau tus uas Vajtswv txib los! Thov Vajtswv foom koob hmoov rau tus uas yuav kav neeg lus siab, ib yam li thaud peb yawgkoob Daviv kav nws haivneeg! Cia li qhuas Vajtswv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej! (Mal 11:9-10).
  4. Twv Vajluskub: Twv raws ntsiab lus.
  5. Tus qauv: Txhawb nqa – ua tsaug.  

* TAW QHIA: Txhawb nqa – ua tsaug.  

* NTAUB NTAWV PAB.

Lo lus “Hu-xa-nas” muaj hauv paus lus los ntawm lus Amalais txhais tias “Thov pab cawm” lossis “Thov pub kev cawmdim” thiab tau rho tawm hauv Ntawv Nkauj 118:25 Tus Tswv, thov cawm peb, thov cawm peb lauj! Tus Tswv, thov pab kom peb ua tau txhua yam tiav!.

Hauv tej tsev sab laj, lo lus thov no cia dhau los ua tej suab qw hu, qhuas thiab txhawb nqa Vajtswv thov cia li pab cawm. Nyob rau hnub Koob tsheej Tsa Tsev ntaub, cov pejxeem faib ua tej pab pawg tuav tej rev nplooj ntawm tes, lawv ke mus ke hu nkauj Huxanas Thov Vajtswv foom koob hmoov rau tus uas Vajtswv txib los! Peb foom koob hmoov hauv tus Tswv lub Tuamtsev rau koj (Ntawv Nkauj 118:26).

Mqe Ntawv Nkauj 118:26 no, thaum xub thawj tsuas yog siv los thov Vajtswv foom koobhmoov rau cov uas rov qab los rau hauv lub tebchaws los pehawm Vajtswv. Tiamsis ntev mus lo lus “Huxanas” lub ntsiab lus thaum xub thawj uas yog “Thov pab cawm”, cia li poob mus lawm. Hloov rau ntawd, tom qab no neeg cia li siv lo lus Huxanas nrog rau lub ntsiab los qw hu rau txojkev zoo siab, muaj yeej, yog lus txhawb nqa rau Tswv Yexus.

Thaum Tsawv Yexus mus hauv Yeluxalees, cov pejxeem zoo siab txais tos qw nrov nrov: “Huxanas”, uas yog muaj lub ntsiab xav thov Vajtswv foom koobhmoov zoo rau tus Mexiyas (Mathais 21:9,15; Malakaus 11:9-10; Yauhas 12:13). Hauv Ntawv Nkauj 118:25, mas muaj lub ntsiab tias thov Vajtswv pab cawm. Thaum ua kevcai tsa tsev ntaub hauv tuam tsev txog hnub thib xya uas xaus luas hu tias “Hnub Huxanas Loj”, cov Pov thawj nyeem Ntawv Nkauj 113:1; 118:1, txhua tus zoo siab kawg thiab koom suab qw nrov nrov “Huxanas”.

Tom qab no cov Pawg ntseeg nov qab lub ntsiab thaum xub thawj lawm, hauv tej nkauj qhuas Vajtswv lawv pheej nyiam siv lo lus Huxanas. Kuj muaj lub ntsiab yog zoo siab, seev cev thiab txhawb nqa.

Thaum Henplais 9:28 thiab Tshwmsim 7:9-10 tau muaj tiav hnub uas Yexus Khetod rov qab los, ces cov Yixalayees yuav los koom rau lub suab qw Huxanas ntawd thiab qw nrov nrov Thov Vajtswv foom koob hmoov rau tus uas Vajtswv txib los!” (Luk 13:35; Nkauj 118:25-26; Yaxayas 12:1-3).

Mục Vụ Do Thái – Lời Sự Sống Việt Nam.

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 13.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 13.04.2025

in H'MÔNG on 8 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 13.04.2025 (Tus Tswv mus hauv Yeluxalees)

  1. Ntsiab lus: MLOOG LUS TAG SIAB.
  2. Vajluskub: Filipis 2:5-11.
  3. Nqe cim: Nws txo hwjchim thiab niaj hnub ua raws li Vajtswv lub siab nyiam,txawm yog neeg muab nws ntsia rau saum ntoo khaublig los nws tseem mloog Vajtswv lus (Filipis 2:8).
  4. Twv Vajluskub: Exekhees 46-48.
  5. Tus qauv: Coj kawm Vajluskub.

* TAW QHIA:

  1. Caw tus coj kawm Vajluskub.
  2. Tus cojkawm saib raws li feem Vajluskub ua chaw txawb thiab feem ntawv pab pwv los sau ib cov lus nug raws li ib txojlw kawm twg.
  3. Txog sijhawm, tus coj yuav nyeem ntau nqe lus nug pab kom cov kawm nrhiav pom zajxwm, txhais qhia thiab pab lawv siv tej kev cob qhia rau lub neej.
  4. Tus coj tsuas siv txojlw nug teb xwb; lossis sib tham. Tus coj xaus zajkawm.
  • Nyeem Filipis 2:5-11.
  • Lus nug sib tham:
  1. Timthawj Paulus nqua hu cov ntseeg txog yam dabtsis?
  2. Tswv Yexus tau txo hwjchim mloog lus li cas? Nqi zog ntawm Nws txojkev mloog lus yog dabtsis?
  3. Koj kawm Tswv Yexus tus qauv mloog lus rau koj lub neej li cas?

* NTAUB NTAWV PAB PWV.      

Ntawm no yog feem Vajluskub zoo tshaj ntawm timthawj Paulus thaum hais txog tus duab mloog lus tag siab ntawm Tswv Yexus. Qheb thawj, yawg nqua hu cov ntseeg “tsimnyog nej muaj lub siab zoo ib yam li Yexus Khetod lub” (nqe 5). Tsuas ntxiv yawg hais txog Nws “txojkev tham qhia”.

Tus Khetod yeej ibtxwm muaj Vajtswv tus yam ntxwv thiab Nws kuj yog Vajtswv. Nws muaj hwjchim, meej mom ib yam li Vajtswv, tiamsis Nws tsis siv zog “tuav ruaj” lub hwjchim meejmom ntawd (nqe 6). Tus Tswv tsaus siab hlo tso lub meejmom siab, tso hwjchim los nav cev nqaij cev qhev, ua neeg vim homphiaj cawmdim. Ntawm no timthawj Paulus hais qhia txog tswv Yexus sab nqaij ntawv thiab ntsujplig huv si. Nws yog Vajtswv, tiamsis tsaus siab txo hwjchim los ua ib tus neeg. Vim li cas tus Tswv txo hwjchim li ntawd? Vim Nws mloog lus ua raws li Vaj Leejtxiv siab nyiam. Tswv Yexus los ntiajteb ua neeg thiab ua lub neej mloog lus tag siab ntsws. Ncua sijhawm ua neej nyob hauv ntiajteb, Nws ua txhua yam raws li Leejtxiv siab nyiam (Yauhas 4:34, 6:38, 8:29, 14:31; Lu-kas 22:42). Tswv Yexus tseg cia tus qauv mloog rau peb. Timthawj Paulus qhia paub, Nws dhau los ua neeg, txo hwjchim thiab ua raws li Vajtswv lub siab nyiam, txawm yog neeg muab nws ntsia rau saum ntoo khaublig los nws tseem mloog Vajtswv lus. Txojkev tuag saum khaublig ntoo yog txojkev tuag poob ntsej muag thiab mob ntshaj ntawm cov neeg Loos siv rau tus neeg txhaum. Tswv Yexus yog tus tsis muaj txim thiab zoo tag nrho, tiamsis Nws yuav tsum tau txais txojkev tuag raug foom phem no vim yog mloog lus rau tws haujlwm cawmdim neeg ntiajteb uas Vajtswv tau kom tseg. Nws ris peb tej kev txhaum thiab tuag hloov peb chaw, kom peb tsis raug Vajtswv txojkev tee txim ib txhis.

Vim Tswv tau mloog Vajtswv lus tag siab thiab tuag saum ntoo khaublig, Vajtswv thiaj tsa nws ua tus loj dua ntais thiab tis lub npe uas zoo tshaj tej npe huv tibsi rau nws(nqe 9). Txog hnub txiav txim, txhua tus hauv txhua tiam, txhua lub tebchaws puav leej yuav tsum lees tias Yexus Khetos yog tus Tswv, kom Vajtswv tus uas yog Leej Txiv thiaj tau koob meej (nqe 11). Tom qab uas tsaus siab txo hwjchim thiab mloog lus, Tswv Yexus tau Vajtswv pub rau lub hwjchim thiab meej mom uas loj dua ntais. Nimno Nws nyob ntawm Leejtxiv tus uas muaj hwjchim loj kawg nkaus sab xis thiab yuav rov qab los txiav txim rau neeg ntiajteb. Tus Tswv xav kom peb ua raws li Nws tus qauv, kom ua lub neej tsimnyog rau tej uas tau pub rau peb. Koj puas npaj siab txo hwjchim thiab mloog tus Tswv lus? “Tus Tswv, thov cia kuv nco ntsoov txog koj txojkev txo hwjchim kom ua raws thiab paub txo hwjchim ua raws koj tus dej siab hauv kuv lub neej”.

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 06.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN NAM GIỚI. CHÚA NHẬT 06.04.2025

in H'MÔNG on 2 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 06.04.2025

  1. Ntsiab lus: CIM CIV TUA YUS TUS KHEEJ.
  2. Vajluskub: Nkauj 139:13-16; 1Kaul 3:16-17.
  3. Nqe cim: “Peb muaj sia nyob tsis yog peb muaj rau peb, thiab peb tuag, tsis yog peb tuag rau peb xwb. Yog peb muaj sia nyob, peb muaj sia nyob rau tus Tswv, thiab yog peb tuag, peb tuag rau ntawm tus Tswv” (Loos 14:7-8a).
  4. Twv Vajluskub: Exekhees 43-45.
  5. Tus qauv: Daws teebmeem lossis teb lus nug.

* TAW QHIA: Saib taw qhia Hnub kaj 16.02.2025.

* NTAUB NTAWV PAB PWV.

TUA TUS KHEEJ THIAB KEV QHIA NTAWM VAJLUSKUB.

Peb yuav tsum feeb paub lub ntsiab ntawm lo lus cim civ tua tus kheej thiab fij tus kheej. Tus tus kheej yog cim civ txov yus txojsia vim tag kev cia siab rau txojkev ua neej lossis vim txojkev qia dub ntiag tus. Hos fij tus kheej yog cim civ txaus siab txhiv yus txojsia rau ib tes haujlwm zoo, ib lub homphiaj loj siab twg.

Raws li lub ntsiab lus saum thiab kev qhia ntawm Vajluskub, cim civ tua tus kheej yog ib tes haujlwm uas tsis yog nrog rau tus ntseeg Yexus, vim tej vim chij hauv qab no no:

  1. Tibneeg txojsia thiab kev tuag yog Vajtswv ua tus pub.

Tibneeg yug los lub hnub nyoog twb tau Vajtswv teem. Thiab Nws muaj homphiaj zoo rau txhua tus lub neej (Yauj 14:5; Nkauj 139:13-16).

  1. Ua saib tsis taus yus txojsia yog ua saib tsis taus Vajtswv.

Hauv Khiavdim 20:13, Vajtswv pub ib txojkev cai rau cov Yixalayees txwv tsis pub tua neeg, vim neeg tau tsim muaj yam ntxwv li Vajtswv (Chk 9:6). Sib txig txojkev cai ntawd Vajtswv kuj sam hwm kom yuav tsum hlub kwvtij zej zog li hlub yus lub cev (Levis Kevcai 19:18; Efexaus 5:23-29,33). Yog li ntawd txhais tias peb tsis muaj cai txov lwm tus txojsia thiab kuj tsis tsimnyog txov yus txojsia.

  1. Txojsia yog Vajtswv qhov khoomplig muaj nqis.

Peb muaj feem xyuam povhwm thiab ua neej vim tus Tswv lub koob lub npe (Loos 14:6-7).

  1. Peb lub cev yog lub tuam tsev rau Vaj Ntsujplig nyob.

Kev tua lub cev tuag yog rhuav tshem Vaj Ntsujplig lub tuam tsev. Peb lub cev yuav tsum tau povhwm kom txhob tsuas tej kev phem qias hauv lub ntiajteb no, yuav tsum tau saib xyuas kom dhau ua khoom siv rau txojkev ncaj ncees, ua kom Vajtswv lub suab npe ci (1Kaul 3:16-17; 6:19-20).

  1. Vajtswv tsom kwm thiab tsa tus uas qaug rov sawv.

Thaum Mauxes qaug zog nyav siab vim lub nra nyav uas coj cov Yixalayees, yawg thov Vajtswv tshem yawg txojsia mus, tiamsis Vajtswv npaj ib cov neeg los pab yawg. Thaum tus cev lus Elis raug niam vajntxwv Yexanpees hem, yawg khiav mus rau tom roob moj sab qhua thiab thov Vajtswv tshem yawg txojsia, tiamsis Vajtswv txib timtswv nqa ncuav thiab dej los rau yawg ntxiv dag zog, cob haujlwm tshiab (1Vajntxwv 19:1-8). Thaum tus cev lus Yaunas tsis tsaus siab, nyav siab vim pom Vajtswv tsis rau txim rau lub nroog Ninives, yawg thov Vajtswv tshem yawg txojsia, tiamsis Vajtswv ua ib txoj mab hlob tuaj roog tshav rau yawg kom tshav ntuj txhob kub thiab qhia rau yawg txog Nws txojkev hlub (Yaunas 4:1-6).

Muab hais los, dhau tej vimchij saum, Vajtswv xav kom peb povhwm thiab saib taus txojsia uas Nws pub rau peb kom txhawb nqa tus uas tsim txhua yam, ua tiav Nws lub homphiaj zoo rau peb lub neej. Tiamsis dab ntxwgnyoog pheej nyiam yaum kom neeg cim civ tua lawv tus kheej (Mal 5:1-5).

Hais luv

  1. Kev tua tus kheej pib muaj los ntawm kev ua nruj ua tsiv ntawm zej tsoom, kev kub siab poob qeg, txaj muag rau tej kev txhaum hauv sab ntsujplig. Thiab qhov tshwj xeeb yog tag kev cia siab lawm.
  2. Cim civ tua tus kheej yog tawm tsam thiab saib tsis taus Vajtswv.
  3. Txiav txim siab tshem tawm txojkev xav uas cim civ tua tus kheej. Nrhiav Vajtswv tus uas muaj chaw cia siab thiab kaj siab. Nco ntsoov Vajtswv tej lus cog tseg thiab cia siab rau Tswv Yexus.
  4. Peb tsis tsuas ceev faj rau kev tua tus kheej xwb, peb yuav tsum pab tus uas muaj txojkev xav phem no thiab.

LUS NUG XAV THIAB SIV.

  1. Lus nug sib tham:

– Tus ntseeg Yexus uas tua tus kheej puas tau mus nyob ceeb tsheej? Vim li cas

– Tua tus kheej vim tej kev mob kev nkees uas nyiaj tsis taus puas yog kev yog cai?

– Lub cim twg cia paub tus uas muaj lub siab xav tua yus tus kheej? Yuav ua li cas pab tau lawv rau lub sijhawm ntawd?

  1. Cia paub:

– Thaum qaug zog nyav siab lossis ntsib teebmeem, kev txomnyem koj pheej xav dabtsis?

– Koj saib taus thiab povhwm txojsia uas Vajtswv zoo li cas?

– Koj ua li cas los pab tus uas tabtom qaug zog thiab tsis xav ua neej lawm?

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 06.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 06.04.2025

in H'MÔNG on 2 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 06.04.2025.

  1. Ntsiab lus: HANPAKUS – NQU HU KOM TUS UAS NCAJ NCEES YUAV TAU TXOJSIA LOS NTAWM NWS TXOJKEV NTSEEG.
  2. Vajluskub: Hanpakus 1-3; Loos 1:16-17; 3:23-26.
  3. Nqe cim: “Cov lus ntawd yog hais li no: ‘Cov neeg ua phem ua qias yuav tsis muaj sia nyob, tiamsis cov neeg uas ncaj ncees yuav muaj sia nyob, rau qhov lawv muab siab npuab Vajtswv. …” (Hanpakus 2:4).
  4. Twv Vajluskub: Yelemis 37-39.
  5. Tus qauv: Daws kev khuab xyeeb.

* TAW QHIA: Saib taw qhia hnub kaj 23/02/2025.

* NTAWV PAB PWV.

I. QHIA TSHWM.

Vajtswv hu Hanpakus los ua tus cevlus rau tiam uas Yehauyakees ua vajntxwv (608-697 T.C). Nws yeej yog ib tus uas txawj ntaub ntawv ib yam li Yaxayas thiab.

Tom qab tshav rog Carchemis xaus rau xyoo 650 T.C ces lub tebchaws Npanpiloos yim hnub yim loj muaj zog, yim hnub yim vam meej zuj zus ua rau tebchaws Yudas yog ib lub uas tsis paub yuav ploj rau hnub twg li, lub sijhawm ntawd Hanpakus txawm tsis totaub tias yog vim li cas tus uas ua phem yim hnub yim vam meej. Tej uas Hanpakus khuam siab ntawd, Vajtswv thiaj teb rau nws los ntawm lolus tias tus neeg uas ncaj ncees yuav muaj txojsia los ntawm tus ntawd txojkev ntseeg (Ha 2:4). Ntawm no yog lub ntsiab lus tseemceeb uas Hanpakus tau cevlus rau nws haivneeg thaum uas lawv rau yeebncuab tsim txom. Dhau los ntawm tej lus ntawd, Hanpakus xaus lus los ntawm qhov uas nws tsa lus thov Vajtswv thiab cia siab ntsoov rau Vajtswv.

II. ZAJ KAWM.

  1. Teeb meem ntawm Hanpakus tug kheej.

Hanpakus tes haujlwm cevlus muaj ib yam uas ua rau nws tsis nkag siab txog, qhov ntawd yog qhov uas tias vim li cas tus neeg ncaj ncees ho raug tus neeg phem tsim txom? Tus neeg ncaj ncees ntawm no yog hais txog Vajtswv haivneeg uas coj raws li Vajtswv tej kevcai. Ho tus neeg phem ntawm no yog hais txog haivneeg Npanpiloos lossis lwm haivneeg yog cov uas ua phem thiab ua kev txhaum tawm tsam Vajtswv.

Kuj ib yam li Yelemis, Hanpakus saib nws tug kheej ib yam li uas tab tom raug tus neeg phem tsim txom thiab tsa suab thov txog Vajtswv ntag: (1:2). Hanpakus tsis txaus siab rau qhov uas yeebncuab tuaj vij tus Tswv haivneeg. Thaum uas tus neeg phem vam meej, yam li Hanpakus pom tias Vajtswv txoj kev ncaj ncees tsis muaj qabhau li lawm! (1:4). Txawm tias nws yeej paub zoo tias tus Tswv yuav siv tebchaws Npanpiloos los nplawm haivneeg Yudas ntag, tiamsis nws yeej tsis txaus saib rau qhov uas lawv yog cov neeg phem es tuaj tua tus Tswv haivneeg li ntawd! (1:5-12). Yim xav txog Vajtswv yog tus uas dawbhuv, yim ua rau Hanpakus xav tsis thoob li: (1:13). Vim li ntawd, nws nyiaj tsis taus ntxiv lawm, nws thiaj nug kiag tus Tswv ntag (2:1).

  1. Lolus tus Tswv teb Hanpakus.

Hauv tshooj (1) Hanpakus tsuag pom qhov me me uas cov yeebncuab tau zoo tam sim ntawd xwb nws thiaj tsis nkag siab txog tus Tswv. Tiamsis hauv tshooj (2) Vajtswv ua rau Hanpakus pom txog deb dev thiab pom lub neej xaus ntawm cov neeg phem ua rau nws paub tias Vajtswv yog tus uas tswjhwm ib puas tsav yam. Hanpakus kawm tau tej yam tseemceeb nram qab no:

  1. Tus ncaj ncees yuav muaj sia los ntawm nws txojkev ntseeg: Hauv (2:4) qhia tshwm ob txojkev ua neeg thiab ob lub chaw xaus sib txawv: Tus neeg phem ua neej khav theeb thiab thaum xaus ces txais tau kev puas tsuaj, ho tus neeg ncaj ncees yuav muaj sia los ntawm nws txojkev ntseeg thiab yuav tau cawm dim. Vim li ntawd, kev cia siab rau Vajtswv yog kev ua neej ntawm tus neeg uas ncaj ncees (Pajlug 16:18; Ntawv nkauj 37:1-9). Lolus ntseeg hauv lus Kilis mas yog Emunah, lub ntsiab lus yog “tsa tes rau saum ntuj”. Ib yam li thaum uas haivneeg Yixalayees ua rog nrog rau haivneeg Amales, Mauxes tsa tes rau saum ntuj thaum kawg lawv thiaj kovyeej (Khiav dim 17:12), lub ntsiab pajlug mas yog “tuav ruaj lossis tuav kom khov” hais txog lub siab ncaj uas coj raws nraim li tus Tswv tej kevcai. Raws li ob lub ntsiab lus no, Hanpakus nqua hu kom cov uas yog tus Tswv haivneeg txawm tias yuav raug tej neeg phem tsim txom ua saib tsis taus los tus uas ncaj ncees yeej tseem muab siab npuab tus Tswv thiab coj raws nraim tus Tswv tej kevcai txhua nqe.

 Hauv Vajluskub qub tus uas ncaj ncees muaj txojsia los ntawm nws txojkev ntseeg li cas ces hauv Vajluskub tshiab kuj los ntawm txojkev ntseeg hauv tus Tswv Yexus cov ntshav uas ntwg los txhiv tus neeg txhaum tej kev txhaum tau rov los ua ib tus neeg ncaj ncees thiab tau txais txojsia ib txhis uas yog tus Tswv pub ib yam li ntawd thiab ntag. Txhua yam ntawd puavleej los ntawm txojkev ntseeg hauv tus Tswv Yexus Khetos. Thaum ub, Hanpakus nqua hu kom tej pejxeem ua neej los ntawm txojkev ntseeg. Niaj hnub nim no los ntawm Vajtswv txoj koob hmoov, tus neeg ncaj ncees nrog rau tus neeg txhaum huvsi puavleej tau cai los cua tus Tswv Yexus thiab tau lub npe tias neeg ncaj ncees thiab.

  1. Tus neeg phem raug tus Tswv txiav txim (2:5-20) Ua ntej ntawd, Hanpakus xav hais tias tus Tswv yeej tsis quav ntsej txog tus neeg phem tej haujlwm xws li: Ntshaw luas tug, khav theeb, ua nruj ua tsiv, saib tsis taus lwm tus, pe dab pe mlom, hais lus dag (2:5-8,15-19) tiamsis dhau los ntawm tus Tswv tej lus teb, Hanpakus paub tias tus Tswv tab tom nyob saum ib qhov chaw siab ntsia tuaj, thiab nws tab tom sau cia txhua tes haujlwm uas tus neeg phem tau ua, thiab muab tso hauv qab Nws txojkev chim uas txaus ntshai kawg nkaus li (2:13-16). Thaum pom txog Vajtswv yog tus uas muaj hwjchim loj kawg nkaus, yog tus uas tswjhwm lub ntiajteb no, Hanpakus ceeb toom rau txhua tus uas nyob hauv ntiajteb no ntawm (2:20).
  2. Hanpakus txojkev ntseeg.

Thaum paub txog Vajtswv yog tus uas tswjhwm txhua yam thiab Vajtswv txojkev txiav txim rau tus neeg phem, kev cawmdim rau tus neeg ncaj ncees lawd, Hanpakus tsis yws ntxiv lawm, nws txawm tsa ncauj thov Vajtswv nrog rau nws nploojsiab ua cia siab rau tus Tswv. Thaum nws muaj kev ntseeg li no, nws thiaj puv npo kev kaj siab, kev zoo siab, thiab kev cia siab rau tus Tswv ua muaj hwjchim loj. Nws tej kev chim, kev tsis txaus siab, tas kev cia siab yav ua ntej nim no nws hais tau li hauv (3:17-19). Dhau qhov no qhia rau peb paub tias, tus uas tsis cia siab rau tus Tswv yuav rau kev puas ntsoos thaum uas kev txomnyem los txog. Tiamsis tus uas muaj kev cia siab rau tus Tswv yuav hla dhau tej kev txomnyem ntawd. Dhau los ntawm tej uas Hanpakus tsis nkag siab thiab tej uas Vajtswv tau teb ntawd, peb kawm tau xws li no:

(1) Vajtswv yog tus uas tswjhwm txhua yam, txawm tias tus neeg phem tab tom muaj kev vam meej los, tsuag yog ib vuag rau tiam ntawd xwb.

(2) Vajtswv teem muaj sijhawm txiav txim rau tus neeg phem.

(3) Tsuag yog tus uas ntseeg tus Tswv mam li txais tau txojkev cawm dim hnub uas tus Tswv txiav txim xwb.

(4) Tus uas ua neej los ntawm kev xav yeej tsis nkag siab, tiamsis tus uas ua neej los ntawm kev ntseeg yuav muaj kev kaj siab, zoo siab ntawm tus Tswv xub ntiag.

III. LUS NUG XAV THIAB SIV.

  1. Hanpakus tej teebmeem.
  2. (1:4) Ob yam neeg ntawd yog hais txog leejtwg?
  3. (1:1-4,12-17) Nws muaj lus nug Vajtswv li cas?
  4. Vajtswv lolus teb:
  5. (2:4) Tus ncaj ncees yuav ua neej los ntawm yam twg?
  6. (2:4) Cia siab rau tus Tswv yog lub neej ntawm tus neeg zoo li cas?
  7. (2:12-14,20; 3:2-15) Qhia rau peb paub li cas txog Vajtswv thiab nws lub hwjchim?
  8. Hanpkus lo kev thov Vajtswv:
  9. (3:6-19) Hanpakus txojkev ntseeg zoo li cas?
  10. (3:18-19) Los ntawm Hanpakus txojkev ntseeg, nws nrhiav tau tej yam zoo twg?
  11. Sib piv txog Hanpakus lub neej ntawm tshooj (1) thiab (3). Totaub yam twg thiaj ua rau Hanpakus nkag siab txog txhua yam?
  12. Qhov uas muaj sia los ntawm kev ntseeg hauv Hanpakus no, cuam tshuam li cas txog kev cawm dim los ntawm kev ntseeg hauv Vajluskub tshiab no? (Rloos 1:16-17,23-26; 10:6-13).
  13. Qhia tshwm tej yam tseem ceeb los ntawm tej lus uas Hanpakus tau cev no.
  14. a. Koj tseem tab tom siv zog ua koj lub neej lossis koj ua neej los ntawm kev cia siab rau Vajtswv?
  15. Koj lub neej qhia tshwm kev cia siab rau Vajtswv li cas? Thib koj nqua hu lwm tus los txais yuav txojkev cawmdim ntawm txojkev ntseeg li cas?

* HIỂU BIẾT THƯỜNG THỨC.

Tóc Rụng.

Để hạn chế tóc rụng, hãy gội đầu bằng nước rau cải xoong đun kỹ. Trước khi gội đầu hãy làm mát-xa da đầu cho kỹ với chút muối rồi dùng bàn chải chải tóc thật lâu.

Tóc Không Bóng Mượt.

Hãy lấy một khăn bằng lụa tơ tằm chà lên tóc, tóc sẽ trở nên mượt mà hơn.

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 06.04.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 06.04.2025

in H'MÔNG on 2 Tháng Tư, 2025

Hnub kaj 06.04.2025

  1. Ntsiab lus: KEV SIB RAUG ZOO TIAG TIAG, NTIAG TUS, MUAJ TSEEB.
  2. Vajluskub: Yelemis 31:3; Chivkeeb 16:1-13; Yauhas 15:16,19; Mal 6:7-13; Tegnum 12:1-17.
  3. Nqe cim: Kuv ua tib zoo rub lawv los cuag kuv thiab kuv hlub lawv kawg. Kuv tsaws hlo lawv los puag npuab kuv lub plhu; kuv khoov mus tu lawv thiab pub mov rau lawv noj (Hauxeyas 11:4).
  4. Twv Vajluskub: Yaxayas 1-5.
  5. Tus qauv: Sib tham.

* TAW QHIA: Saib hnub kaj 16.03.2025.

Ntsiab lus 1: Txojkev sib raug zoo ntawm tibneeg nrog Vajtswv tsis muaj tseeb.

Đề tài 2: Txojkev sib raug zoo ntawm tibneeg nrog rau Vajtswv muaj tseeb thiab los ntawm ntiag tus.

* NTAUB NTAWV PAB.

Vajtswv yog tus pib txojkev hlub sib raug zoo no. Nws pib tuaj rau peb mas peb thiaj li paub Nws. Ntawm no yog lus timkhawv ntawm tag nrho phau Vajluskub. Tus Tswv tau los cuag Adas thiab Evas hauv lub vaj Edees. Nws nrog lawv sib tham thiab lawv nrog Nws sib tham hauv txojkev hlub. Tus Tswv los cuag Nau-as, Anplahas thiab cov cev lus. Qhov no kuj yog nyob rau hauv Vajluskub tshiab thiab. Tswv Yexus mus nrhiav cov thwjtim, lawv los nrog Nws nyob kom lawv paub Nws txojkev hlub. Nws los cuag Paulus ntawm txojkev Damaxes. Ntawm peb tibneeg yeej tsis muaj peevxwm yuav mus nrhiav tau Vajtswv.

I. VAJTSWV YOG TUS XUB PIB.

Txojkev txhaum cuam tshuam peb ua rau peb tsis muaj leejtwg yuav paub mus nrhiav Vajtswv (Loos 3:10-12). Vim li ntawd, tus Tswv thiab pib Nws txojkev hlub rau peb ua ntej. No yog yam Nws tau ua: Cov Yixalayees, kuv yeej ibtxwm hlub nej, kuv yuav hlub nej mus ibtxhis (Yelemis 31:3; Hauxeyas 11:4).

Txojkev hlub uas tus Tswv hlub koj yog txojkev hlub ib txhis. Los ntawm txojkev hlub no, Nws tau rub koj los ze Nws, txawm yog koj tseem tsi tau txais txojkev hlub ntawd. Thaum koj tseem ua yeeb ncuab nrog Vajtswv, Nws twb tso Nws leejtub los tuag hloov koj chaw lawm. Xav kom muaj xwm thiab paub tseeb Vajtswv tus dej siab, koj yuav tsum ruaj siab rau txojkev hlub uas tus Tswv pub rau koj.

Tus Tswv tau los cuag Paulus (Tes Haujlwm 9:1-19), thaum uas Paulus tabtom tawm tsam Tswv Yexus. Tus Tswv nthuav qhia txojkev hlub puv npo rau yawg. Tswv Yexus hais rau cov thwjtim tias: Tsis yog nej xaiv kuv, tiamsis yog kuv xaiv nej thiab tsa nej…. nej tsis nyiam ua raws li neeg ntiajteb ua, rau qhov kuv twb xaiv nej tawm hauv lub ntiajteb no lawm (Yauhas 15:16,19). Qhov no kuj yog nyob rau hauv peb lub neej. Peb tsis tau xaiv tus Tswv, tiamsis tus Tswv xaiv peb, hlub peb thiab qhia Nws lub homphiaj ib txhis rau peb lub neej.

Yog Vajtswv tsis pib ua ntej, peb yuav tsis muaj hnub paub nws txojkev hlub li.

II. KEV SIB RAUG ZOO TIAG TIAG, NTIAG TUS, MUAJ TSEEB.

  1. Txojkev sib raug zoo uas tus Tswv xav muaj nrog koj muaj tseeb thiab ntiag tus.

Read More

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 30.03.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN THANH NIÊN. CHÚA NHẬT 30.03.2025

in H'MÔNG on 31 Tháng Ba, 2025

Hnub kaj 30.03.2025

  1. Ntsiab lus: CIA VAJTSWV UA TUS TSWV NTAWM KOJ LUB SIAB.
  2. Vajluskub: Yauhas 20:28, Efexaus 3:20.
  3. Nqe cim: Nej sim mloog saib, kuv sawv sab qhovrooj nraud thiab khob; yog leejtwg hnov kuv khob thiab qhib qhovrooj rau kuv, kuv yuav los hauv tus ntawd lub tsev. Kuv yuav nrog nws noj mov thiab nws yuav nrog kuv noj mov(Tshwmsim 3:20).
  4. Twv Vajluskub: Salumoos Tej Nkauj 5-8.
  5. Tus qauv: Qhuab qhia.

* TAW QHIA: Saib hnub kaj 05.01.2025.

* NTAUB NTAWV PAB.

Thaum txiav txim siab ntseeg Yexus, peb thov Nws los nyob hauv peb lub neej, ua tus Tswv ntawm peb lub siab. Tiamsis hais tiag, ntau hli xyoo dhau los, koj puas cia Vajtswv ua tus Tswv ntawm koj lub siab tiag tiag? Lossis koj tseem tseg qee chav hauv koj lub siab tsis cia tus Tswv los nyob?

Yog ib hnub uas ntev heev thiab sab kawg li. Kuv txiav txim siab yuav mus ncig ib lwm ntawm ntug dej ntsiag to. Kuv pib nrog Tswv Yexus tham, tus uas paub txhua yam kev xav ntawm kuv thiab hlub kuv kawg siab.

Kuv nco txog qhov uas Tswv Yexus tau los yug ntawm nkuaj yaj dabzaub vim tsev so tsis tshuav rau Nws lawm. Thaum me los, txhua zaug uas xav txog qhov tsis tshuav tsev so rau Tswv Yexus lawm pheej ua rau kuv chim heev. Thiab kiag thaum no, tus Tswv rov ntuag kuv vim tabtom ua ib yam li ntawd, thaum kuv kawj rooj nti ntau chav hauv kuv lub siab tsis cia Nws los kav. Kiag kuv tus kheej los kuj tabtom ua ib yam li tus tswv tsev thaum ub, hais tias kuv lub siab tsis tshuav chaw rau Nws lawm. Tus Tswv xav kom kuv qheb siab tsis tsuas yog caw Nws los nyob xwb, tiamsis muaj cai tag nrho rau txhua chav, txhua phab, hauv lub siab ntawm kuv lub neej. Twb ntau xyoo dhau los, kuv tau muab ntau chav kaw rooj nti cia tsis cia Nws los nyob. Kuv cim civ nug tus kheej, kuv puas tsimnyog hu Nws ua tus Tswv thaum kuv tsis cia Nws kav tswj kuv lub siab tag nrho?

Kuv txhos caug rau ntawm ntug dej thiab caw Tswv Yexus los kav tag nrho ntau chav ntawd. Thiab Nws tau los nyob. Kuv ntseeg tias Nws los yuav ua tibyam li ntawd rau koj. Cia li Nws ua tus Tswv kav tag nrho koj lub siab. Tsis tsuas yog ib chav xwb, tiamsis tag nrho huv si. Thiab koj yuav tau txais txojkev hloov pauv yam txawv kawg li.

“Vajtswv yog tus ua haujlwm hauv peb los ntawm Nws lub hwjchim, nws yuav ua tshaj txhua yam uas peb ntshaw thiab peb xav” (Efexaus 3:20).

Marsha Brickhouse (Oneway.vn)

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 30.03.2025

CHƯƠNG TRÌNH THỜ PHƯỢNG DÀNH CHO BAN PHỤ NỮ. CHÚA NHẬT 30.03.2025

in H'MÔNG on 31 Tháng Ba, 2025

Hnub kaj 30.03.2025.

  1. Ntsiab lus: NAHUS – TUS CEVLUS TXOG TUS TSWV TXOJKEV TXIAV TXIM NCAJ NCEES.
  2. Vajluskub: Nahus 1-2.
  3. Nqe cim: “Tus TSWV yeej tsis chim sai, tiamsis nws muaj hwjchim heev, thiab nws tsis cia tus neeg txhaum dim dawb tsis raug txiav txim. …” (Nahus 1:3).
  4. Twv Vajluskub: Yelemis 34-36.
  5. Tus qauv: Cog phoojywg, twv Vajluskub.

* TAW QHIA: Cog phoojywg, twv Vajluskub.

  1. Tuaj koom: Caw ib lossis ntau pawg ntseeg cov niamtsev tuaj koom kev cog phoojywg.
  2. Kevcai: Ua ntej ntawd ntau lub Athiv caw cov thawjcoj ntawm txhua pab niamtsev los mus sib sablaj npaj kevcai thiab sib faib haujlwm:

– Sijhawm: Sijhawm, chaw, ntsiablus, nqe cim, tus qauv uas yuav pib ua rau hnub ntawd…

– Muab haujlwm cob rau txhua pab: Xyaum nkauj, ua timkhawv, twv Vajluskub, khoomplig, kev ua si, coj kevcai, kev noj haus… Ib pab niamtsev twg yuavtsum ua ib feem twg hauv kevcai, yuavtsum caw ib tus los ua tus npaj twv Vajluskub.

  1. Tej yam uas yuav ua rau hnub cog phoojywg yog: Xyaum nkauj tshiab, qhuas thiab ua Vajtswv tsaug, twv Vajluskub lomzem, ua yeebyam, kev ua si loj…
  2. Daim ntawv sau npe: Yuavtsum Tshawb nrhiav saib cov uas tuaj cog phoojywg ntawd npaum li cas es npaj txiav ntawv kom txaus rau sawvdaws, tej ntawv yuavtsum muaj ntau yam xim, ib yam xim yuav yog ib pab, thaum faib pab pawg lawd, txhua tus nyias sau nyias npe thiab pawg ntseeg kom sawvdaws thiaj yoojyim cog phoojywg. Ib pab ntawd yuav tsa muaj tus coj thiab tus teevntawv los mus tswjhwm pab pawg koom txhua yam kev ua si thaum cog phoojywg.
  3. Khoomplig: Khoom phlig kev ua si yuavtsum haum rau lub sijhawm xaus uas sawvdaws los noj haus ua ke.

* TAWV QHIA: Twv Vajluskub.

Kev cog phoojywg zaum no yog nyob rau xyoo tshiab, vim li ntawd kev twv Vajluskub los yuav tsum npaj tej uas mus raws xyoo tshiab, txhua nqe yuavtsum npaj kom haum sawvdaws kev totaub, tsis txhob npaj tej nyuaj dhau (yog hais tias Vajluskub tsis txaus ces npaj ob peb nqe twv raws kev nco.

  1. Ib pab twg yuav tsa ib tus sawvcev los mus ua tus Tshawb nrhiav thaum sawvdaws twv Vajluskub. Cov Tshawb nrhiav no yuavtsum paub lolus teb ua ntej es kev tso feeb thiaj li yog thiab ncaj ncees.
  2. Ib lo twg twv tau ces yuav tau 10 feeb, yog yuam yuav rau tshwj 5 feeb. Tom qab ntawd xaus feeb thiab muab khoomplig.

I. QHIA TSHWM.

Lub npe Nahus muaj ntsiab lus tias “Kev nplig siab”. Vajtswv hu Nahus los ua haujlwm rau xyoo 630-612 UY yog coj kev nplig siab los rau tebchaws Yudas tom qab uas tebchaws Yixalayees puas tsuaj xyoo  722 UY

Thaum lub tebchaws Axilias tseem vam meej heev, yog ib qhov txaus ntshai rau tebchaws Yudas, Nahus twb pom txog lub tebchaws no kev puas tsuaj lawm. Nahus coj Vajtswv tej lus uas hais txog kev txiav txim rau lub nroog Ninives, ntxuag rau qhov ntawd nws kuj coj txoj hmoo zoo los rau Vajtswv haivneeg. Dhau los ntawm tej lus uas Nahus cev, peb paub txog tus Tswv yog tus uas zoo li cas los ntawm kev tswjhwm thiab kev txiav txim ncaj ncees?

II. ZAJ KAWM.

  1. Lus ceeb toom tawm tsam lub nroog Ninives.

Aunpadiyas tau Vajtswv hu los cevlus txog kev txiav txim rau lub tebchaws Edoos ces Vajtswv kuj hu Nahus los ua tus cevlus txog kev txiav txim rau lub nroog Ninives, rau qhov Ninives yog tus uas ua ntau yam kev txhaum tawm tsam Vajtswv (1:11). Txhua tus uas khav theeb, ua nruj ua tsiv, mus raws li lub ntiajteb no, hla Vajtswv txojkev ncaj ncees, txhua yam no puavleej yog ua saib tsis taus Vajtswv  (Yakaunpaus 4:4). Vim li ntawd thaum Nahus cev lus ra lawv nws qhia tshwm rau Ninives paub tias:

(1) Vajtswv yog tus uas muaj kev hlub, tiamsis Nws kuj yog tus ncaj ncees: Tus Tswv yog tus Vajtswv uas khib thib yog tus uas pauj txhua yam, thiab puv npo kev chim. Tus Tswv yuav ua pauj rau tus uas tawm tsam Nws. Tus Tswv tsis chim sai, Nws yog tus uas muaj hwjchim loj kawg nkaus; Nws tsis suav tus uas muaj txim yog tus dawbhuv li (1:2-3). Lolus khib thiab ua pauj no tsis yog li peb tibneeg xav. Tiamsis ntawm no yog hais txog ib tus yamntxwv ntawm Nws txojkev hlub thiab Nws txojkev ncaj ncees. Hais txog kev hlub, Nws yog tus uas tsis chim sai, hais txog kev khib Nws yog tus uas rau txim rau txhua tus uas tso Nws tseg mus raws kev pe mlom ib yam li tus txivneej uas nws khib nws tus pojniam thaum tus pojniam mus deev hluas nraug ntag (Yakaunpaus 4:4-5). Los ntawm kev ncaj ncees, Nws yeej tsis suav tus uas muaj txim yog neeg dawbhuv tiamsis Nws yuav ua txhua yam rau lawv raws li tej uas lawv tau ua los ntawm Nws txojkev ncaj ncees.

(2) Vajtswv lub hwjchim loj kawg nkaus. Nws tug dag zog ib yam li tej cua daj cua dub. Nws tej lus cem ua rau tej dej qhuav qhawv, tej paj ntsws kiag thiab tej roob ua zog koog. Yog li ntawd hnub uas tus Tswv txiav txim txim, Nahus thiaj twv ntxhiag tias leejtwg yuav kav ntaus tswvyim tawm tsam Vajtswv (1:6-9).

Lolus ceebtoom ntawd yog ib qhov phem rau haivneeg Ninives, tiamsis kuj yog ib txoj hmoo zoo rau haivneeg Yixalayees. Los ntawm kev ncaj ncees, Vajtswv siv Nws lub hwjchim los rau txim rau tus neeg phem, tiamsis sab kev hlub tus Tswv uas muaj hwjchim ntawd yog tus uas los cawm Nws haivneeg. Hauv (1:15) Yog ib tus duab hais txog kev cawm tus Tswv haivneeg. Nahus qhia rau haivneeg Yixalayees yog hais txog:

(1) Tus Tswv txojkev cawmdim (1:13).

(2) Tus Tswv txojkev nplig siab (1:12). (3) Tus Tswv pub txojkev thajyeeb (n.15). (4) Tus Tswv txojkev ncaj ncees (2:2).

4 yam ntawd ua rau peb pom txog tus timtswv zaj nkauj uas hais txog tus Tswv Yexus yog Txoj Hmoo Zoo los rau txhua txhia haivneeg (Lukas 2:11). Nws yog tus uas Vajtswv tau ua txojkev cawmdim kaj siab, ncaj ncees rau peb (1Kauleethaus 1:30). Thaum ub, Nahus qhia rau haivneeg Yixalayees txog Vajtswv Txoj Hmoo Zoo. Nim no peb txais tau Vajtswv Txoj Hmoo zoo ntawd, yog li ntawd qhov uas coj Txoj Hmoo Zoo mus rau tus uas tseem raug kev quaj ntsuag yog feem xyuam ntawm peb txhua tus ntseeg huvsi. Paulus txhawb peb txhua tus zog (Loos 10:15).

2. Kev txiav txim rau Ninives.

Ninives yog nroog loj ntawm haivneeg Axilias. Yog lub tebchaws uas nyob lawv tus dej Tiles mus tagnrho cheeb tsam tiaj nrag ntawd. Tus ntsa yeej uas vij lub nroog Ninives ntev li 13km. Tej neeg uas nyob rau hauv kwv lam li 175.000 – 300.000 tus. Lub nroog ntawd lawv ua ruaj kawg nkaus li. Tom hauv nej muaj peb txheej, tom qab muaj ob txheej tiv thaiv. Txawm yog khov npaum ntawd los, Nahus yeej hais tias nroog Ninives yuav puas ntsoog vim rau qhov lawv tej kev txhaum twb loj txog qib uas lawv raug puas tsuaj lawm ntag!

Los lus tawm tsam Ninives qhia tshwm tias lawv tej kev txhaum yog tsis hlub niam txiv, tsis ncaj ncees, tua neeg, ua nkauj ua nraug, ua khawv koob, tej no puavleej yog tej uas Vajtswv ntxub kawg nkaus (3:1-4). Vim li ntawd, Vajtswv hais tias (3:6). Ua ntej Nahus ntawd 150 xyoo Yaunas yog tus uas mus ceeb toom rau haivneeg hauv nroog Ninives no, lawv leeg thiab tso kev txhaum tseg, Vajtswv thiaj hloov siab tsis rau txim rau lawv. Tiamsis tom qab no, lawv txawm rov ua li lawv lub qub siab, ua txhua yam kev txhaum tawm tsam Vajtswv, vim li ntawd yuav tsis muaj sijhawm rau lawv rov los leeg kev txhaum lawm.

Raws li (3:8-19) Nahus hais tias nroog Ninives yuav nyob ntsiag to thiab tej neeg los yuav raug tawg ua sab ua sua li lwm lub tebchaws twb raug lawm. tej no twb tshwm sim rau Ninives lawm. Raws li phau ntawv keebkwm Gadd uas nyob hauv tebchaws Akiv hais tias: Ninives puas tsuaj tas thaum raug Cyaxares tua, vajntxwv Ba Tư tuaj vij tau 3 lub hlis tebchaws Axilias raug puas ntsoos 612 UY tau tsis ntev ntawd tom qab ces Nahus tej lus txawm muaj tseeb li nws tau cevlus. Kev puas ntsoog ntawm nroog Ninives peb kawm tau tej yam nram qab no:

(1) Vajtswv yog tus uas muaj kev hlub: Nws zam txim rau tus muaj kev txhaum es paub leeg, tiamsis Nws yeej tsis lam zais thiab ua siab dav rau kev txhaum.

(2) Tsis txhob lam muab Vajtswv txojkev txiav txim saib me: Nws tej lus hais lawm yeej yuav ua kom tiav raws nraim

(3) Tsis txhob lam thuam Vajtswv Txoj Koob hmoov: Vajtswv yeej tsis lam tau lam rau txim rau tus uas Nws tsis tau pub sijhawm rau lawv los lees kev txhaum li. Yog leejtwg saib tsis tau tus Tswv txojkev zamtxim ces yuav tsis muaj hnub muaj sijhawm li lawm. lolus ceeb toom (Loos 2:4-5).

III. LUS NUG XAV THIAB SIV.

  1. a. Nahus ceeb toom rau haivneeg Ninives li cas? (1:1-2).
  2. Dhau los ntawm Nahus tej lus ceeb toom ntawd qhia rau peb kawm tau dabtsi los ntawm Vajtswv lub hwjchim uas loj kawg nkaus?
  3. Nahus tes haujlwm muaj ntsiab lus li cas rau peb cov ntseeg niaj hnub nim no?
  4. a. Haivneeg Ninives tej kev phem zoo li cas? (2:1; 3:1-5).
  5. Qhov ntawd qhia rau peb paub li cas txog Vajtswv txoj koob hmoov thiab Nws txojkev txiav txim? (Loos 2:1-3; 2Petus 3:9-10; Henplais 6:4-6).
  6. Qhia tshwm tej ntsiab lus tseemceeb hauv phau Nahus.
  7. a. Koj tseem ua neej los ntawm kev fwm Vajtswv txoj koob hmoov lossis saib tsis taus Nws txojkev cawmdim?
  8. Koj yuav siv Vajtswv tej lus ceeb toom li cas rau tus uas tsis paub Vajtswv, thiab yuav pab tus raug luas thuam luas saib tsis tau li cas kom lawv thiaj muaj kev cia siab rau Vajtswv txojkev cawmdim yav tom ntej?

* HIỂU BIẾT THƯỜNG THỨC.

 Lau Chùi Đồ Thủy Tinh.

Hãy pha vào nước lau chùi một ít giấm. Đồ thủy tinh sẽ sáng bóng. Muốn chùi kỹ trước khi rửa bằng nước lã pha giấm bạn đổ nước vào bình thủy tinh rồi cho vào vài miếng khoai tây sống hoặc vỏ khoai tây. Ngâm trong vài giờ vớt khoai tây và đổ nước ra.